Ką pasakytume, jei kas nors paprašytų paragauti šiek tiek naftos? Greičiausiai atsakymas būtų „NE“. Bet pasirodo, kasdien tai daro šimtai žmonių, patys to nežinodami. Kaip? Dėvėdami netinkamas apsaugines pirštines darbuose su naftos pramonės produktais.

Priežastys

Priežasčių, kodėl žmonės, dirbantys su naftos produktais, linkę dėvėti netinkamas apsaugines pirštines yra kelios. Viena jų, tai prioritetas komfortui ir sukibimui su paviršiumi. Švedijoje atlikto tyrimo šia tema rezultatai parodė, kad net 88% apklaustųjų teigė nežinoję, kiek smarkiai nafta gali būti kenksminga jų sveikatai. Būtent tokių žinių stoka ir paaiškina, kodėl žmonės linkę dėvėti nors ir patogias, tačiau netinkamas surinkimo darbams skirtas apsaugines pirštines.
Statistika rodo, kad tiesioginis sąlytis su mineraline nafta gali padidinti riziką susirgti reumatoidiniu artritu vėlesniame amžiuje net iki 30%. Šiandien reumatoidinis artritas yra viena pagrindinių neįgalumo priežasčių virš 55 metų amžiaus žmonių tarpe industrinėse valstybėse.

Kaip nafta patenka į organizmą?

Nafta į žmogaus kūną patenka per odą, t.y. išorinį epidermio sluoksnį, žinomą kaip keratino sluoksnį, kuris pasisavina naftos medžiagas. Riebalinės medžiagos, esančios keratino sluoksnyje ir absorbuoja chemines medžiagas į žmogaus organizmą.

Tinkamas pasirinkimas

Taisyklė „bet kokia apsauginė pirštinė tai padarys“ negalioja. Apsauginių pirštinių ir kitų darbų saugos priemonių pasirinkimas priklausys nuo veiklos, naudojamų medžiagų bei rizikos įvertinimo darbo metu. Pirštinė, apsauganti nuo deginančių skysčių, gali visiškai neapsaugoti nuo aukštos temperatūros, vibracijos ar kitų galimų neigiamų veiksnių. Tik įvertinus ir nustačius reikiamą apsaugą bus galima pasirinkti ir tinkamas darbų saugos priemones.

Informacija parengta pagal Health&Safety International, Is.52, 2014